Ant kapo istorija atneša šaką šermukšnių
Nuo tilto nušokusiam naiviam pavasariui,
Jam vėjas lyg darželinukas
Į žalsvą veidą pažeria smilčių sudrėkusių.
Rojaly lyg įstrigusios kaulėtos rankos
Tą patį rekviem dar kartą barškina,
O prieš aušros nuogumą rausta chrizantemos
Ir mirusio pavasario vėl nieks neatmena.
-----------------------------------------------------
Ir vėl kartojas senos temos...