Neišsipildę svajonės

Pakraupęs mėnuo
po dangų klajojo,
o tu vis ieškojai žvaigždės.
Nebus jų daugiau jau šią naktį,
                                    mieloji,
tu ieškai bergždžiai-
                      patikėk.
Juk buvo rugsėjis
      - žvaigždžių lietaus metas,
o tu netikėjai, juokeis
sakei- kas per burtai?
- ar gali
  dangaus šviesulys
        man likimą pakreipt?
Žėrėjo dangus-
      neišpildytų norų šaltinis,
bet tu atkirtai-
                man nereik!
Todėl ir dabar, -
nebeverk prisiminus,
tų žodžių jau nieks
                        nepakeis..