čia aš
po raštuotom obelim
panardinęs galvą
į dugną spaudžiu
kasau sraigei kiautą
ir toks keistas jausmas
būtis užsivėrė
ranką privėrė
sraigė paliko
dugnas prakiuro
krito
ir krito
.
.
Aha, neblogas. Šiek tiek kebloka su tuo dugnu, bet sraigės tai kompensuoja. būtis - glumina, lengvesnio įvaizdžio trūksta, nors [i]ranką privėrė[i/] labai atlaisvina jį. Matai kaip svyruoja pas tave. ;}
patiko eiliškumas, šiame irgi truputėlis chaoso, bet tai pateikta taip subtiliai, kad nelieka kuo ir skųstis. ;}