Žvaigždė

Matai tu žvaigždę ežero dugne,
Bet ji iš tikro danguje
Tik atspindys toksai skaistus,
Toksai tyrus ir net drovus...

Bandai paimt ją į rankas-
O ji pasprunka į gelmes.
Kaip sprunka vėjai laukuose,
Ar mažas paukštis danguje...

Gėrėtis lieka tiktai žvaigžde
Neliest jos spindinčios dugne,
Ir reginys šis nuostabus,
Primins tau kelią į sapnus...