K. Marukui

o prozos maestro
skausmingas esi lyg rudens diena
nuostabu
kad nepripažino tavęs
kas tikra nepripažinta
mirusiems jau nebeskauda
tavo kvepianti proza
o sieloje tiek nevilties
reikėjo tik švaraus lapo
tylaus kampo
rašei apie gervių klyksmą
tave išgirdo tada
kai pats prisijungei
prie jų voros