tarp mano popierinių gėlių tavo tyla nedera

raudoni batai sekundėmis
palieka raudonus
pėdsakus
tyliai
judam
tik pragariškai
skauda nugaras
atsimeni?
sakiau kad
man nereikia
aplinkos
suvokimui
kai pro
skylutes
sekmadieniais
šiltai ritasi
žodžiai
už lango
pučiamas trimitas
mes---tai tu...
galbūt ir aš
tiesiog išeinam
sakiau tau
stebėk mano gėlytes
raizgomas lape
bet tu
lėtai
nusisuki
laikai tylą
perbrauki
smilkinius nagais
aš tau sakiau
išskainiok tas
popierines gėles
iš mano lapo
bet tu
ir vėl
nebyliai
sugrūdi rankas
į kišenes
numetęs šalimais
neoniniais sparnais
dabintą skarą