Vėl skaičiuoja pirmadienis murziną tarą.
Žvilgsnis kabo: vitrinose šalta.
Pasirašo lietus ant asfalto.
Nosys varva - citatos nukara.
Neįskaitomos akys bei lūpų subtitrai
ir diena, nemiegojusi naktį.
Repetuojančios rytmetį laktos.
Manekenai vitrinose žvitrūs.
Pralaimėję sau tūkstantį kartų ir vieną,
jie gyvena kaip brolis su vyru.
Grįžta bomžai iš rūsio įkyrūs
į pirmadienio didmiesčio šieną.
Susimetę po litą, gyvenimą žaidžia:
jokios pertraukos, fanų, švilpukų.
Vėl savaitė prabėgo, netruko.
Šildo bomžai šešėlį pušaičių.
Vėl prasideda viskas iš didelio nieko.
Tara šneka su turiniu, bumba.
Krenta debesys veidu į dumblą.
Stovi vyrai. O kas jiems dar lieka.