Laimės nenupirksi...

Saldainio popieriukas
jau suspaustas
nebetraškėjo
delniuke lydėsi
margučio dažai
vitražu...
Taškuotos vynuogės
ir žalios boružės
kitame spalvoti stikliukai
nuo limonadų
mamos kremų indelių
senelės akių
ir tėvo alaus.
Juodi, durpini
pirštukai
kasa mauzoliejų
išsvajotai mumijai
kad kartais kyšteltų akis
smalsi vaikystė
į laimę po stiklu
kurios nebenupirksi
užjūrio lėlėm
ir burbulinėm
kramtoškėm...