Pamaina

Bėk nuo mūsų
Pastatyk naują Pasaulį
Su svajonių pilimis
Bėk nuo mūsų
Patirk naują Meilę
Girdėjau, naujoji Meilės rūšis kartais žudo
Bėk nuo mūsų
Palaižyk savo iliuzijas
Kurias mes atimame iš Tavęs kasnakt

Tavo šauksmas prabunda viduje
Bet jo niekas negirdi
Jis ir lieka tik tyla
Nes Tu jį pats nužudai

Šiaurės mintyse nušvito saulė
Bet Tu jos nematai
Kartu su gauja netikinčiųjų šliauži nuo Dievo tolyn
Kad ir kas Tave bandytų ištraukti
Tu vis tiek krisi žemyn

Kyli su saule, krenti su lietumi
Sumaišytas tarp bejausmių savižudžių lašų
Klausyk kaip jie miršta
Žlegt, žlegt...
Maži bespalviai kūnai tėškiasi vėl ir vėl...


Bėk nuo mūsų
Pastatyk naują Pasaulį
Vis tiek Jūs patys sugriausite
O mes atsatysime jį
Bėk nuo mūsų
Vis tiek nepajėgsi suprasti
Nereikėjo bijoti niekada
Mes esame Jūsų naujoji pamaina