Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Atsipeikėjau jausdamasis gana savotiškai. Atrodė, kad visos kūno dalelytės sukasi ratu, tačiau pažvelgęs į savo kūną, supratau, kad šis jausmas tik mano vaizduotės padarinys. Nespėjau atsidžiaugti nauju pojučiu, kai į mane tvokstelėjo galinga chaoso banga. Veikiau tik refleksų dėka aš pašokau ant kojų, griebiau nuo sienos kabėjusį kovos kirvį ir puoliau beržą. Tik tada, kai medis traškėdamas nuvirto ant grindų, aš supratau kas atsitiko. Šis medis skleidė netvarką. Motinos gamtos tvarinys buvo persisunkęs chaosu. Net pašiurpau tai suvokęs. Tačiau ilgai stebėtis neteko. Išgirdę triukšmą, į menę įsiveržė keletas sargybinių. Jie kiek nustebo radę menėje nukirstą beržą, nežinia iš kur atsiradusį Vylantą, ir padarą, smailiomis ausimis, juodu veidu ir grėsmingu kirviu rankose.
  - Laumės vaikis, - suriko vienas iš jų ir metėsi manęs link.
Dar neatsipeikėjęs po patirto sukrėtimo, nevalingai smogiau kirviu artimiausiam kareiviui. Ašmenys nuslydo jo šalmu ir trenkėsi į sieną. Kareivis susvirduliavo, o aš spyriau jam į pilvą. Staiga aštrus skausmas nutvilkė mano dešinį petį. Pažvelgiau į tą pusę ir išvydau sargybinį su smūgiui paruoštu kruvinu kardu. Vikriai išvengiau kirčio ir nesitaikydamas mostelėjau kirviu. Jis kažką užkabino ir aš su pasitenkinimu išgirdau, kaip iš skausmo suriko vienas iš kareivių.
  - Gana, - riktelėjo Vylantas ir įsimaišė tarp mūsų, - gana. Čia ne laumės vaikas, o mano svečias. Jis padėjo man pasprukti iš miškų gaivalo nelaisvės. Ir gal kas nors malonės paaiškinti, iš kur mano menėje atsirado beržas? 
Kareiviai sutrikę nuleido ginklus. Pastebėjau, kad vienas iš jų spaudžia sukruvintą koją. Vėl nudiegė dešinį petį. Pažvelgęs į jį, pamačiau pro rankovę besisunkiantį kraują.
  - Tu man vos rankos nenukirtai, - riktelėjau vienam iš sargybinių.
Šis tik truktelėjo pečiais. Matyt, neketino užjausti prašalaičio, smailiomis ausimis. Jų įdėmūs žvilgsniai dar labiau mane sunervino.
  - Jūs ką, gyvo elfo nesat matę? Aš Aramilas Liadonas – keliaujantis bardas, - vėl riktelėjau, tikėdamasis, kad bent mano vardas padarys jiems nors kokį įspūdį. Veltui.
Kareiviai stebėjo mane lyg kokį nematytą gyvūną cirke.
  - Jis – dainius, - puse lūpų tarstelėjo Vylantas.
Va dabar kareiviai sukruto: vienas kaip mokėjo puolė tvarstyti mano žaizdą, o kiti išbėgo iš menės visa gerkle kviesdami gydytoją. Piktai nusiviepiau ir priglaudžiau delną prie žaizdos. Po to atsisukau veidu į vakaro saulę ir pajutau, kaip mano žaizda pradeda trauktis. Kareivis ir Vylantas išsižioję stebėjo mano veiksmus ir, rodos, bijojo net kvėptelti. Tačiau žaizdai beveik užgijus, atsitiko kažkas keisto. Kartu su saulės energija mane pasiekė ir svilinantis pyktis. Jis apgaubė visą mano esybę ir pradėjo graužti iš vidaus, degindamas lyg ugnis. Akinantis keršto ir neapykantos troškimas smelkėsi į giliausias mano sąmonės kerteles, pakelyje naikindamas manyje dar likusią saulės energiją. Surikęs iš skausmo, nutraukiau ryšį ir suklupau. Kakta varvėjo prakaitas, o galva, rodėsi, sprogs į mažiausius gabalėlius. Suėmiau delnais skylantį pakaušį ir pabandžiau užgesinti manyje rusenantį pyktį. Tačiau tai nebuvo lengva. Pyktis ir neapykanta, atsklidę nuo saulės, skleidė chaosą. Čia man buvo paskutinis smūgis. Aš – saulės dievas Peloras, esu priverstas stebėti, kaip mano tiek metų globotą objektą, visiškai valdo chaoso jėgos. Čia mano mintys pradėjo pintis ir aš pajutau, kad pradedu nebekontroliuoti savęs. Iš paskutiniųjų susikaupiau ir, sutelkęs paskutiniąsias gyvybinės energijos daleles, smogiau nematomam priešininkui. Atsakomojo smūgio sulaukiau netrukus. Mano raumenis staiga pradėjo traukyti mėšlungis, o raitydamasis ant grindų, galėjau prisiekti, kad išgirdau, kaip jie plyšta. Viskas nurimo staiga. Aš pajutau, kaip mano kūną ir suplėšytą sąmonę apgaubia vėsi gydomoji energija. Po kiek laiko atsimerkęs, pamačiau virš manęs palinkusią senyvą moterį, melsvai žilais plaukais. Savo vėsų delną ji laikė prispaudusi man prie kaktos, o iš jo mano kūnu sruveno energija, jungianti mano kūno ir sąmonės skyvitus. “Kas čia per prakeikta šalis, jei net tvarkos dievams pavaldūs energijos šaltiniai skleidžia blogį? ” – sutrikęs pamaniau. Po to geriau įsižiūrėjau į savo išgelbėtoją. Pasirodo ji nebuvo tokia sena, kaip galėjo atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog be laiko suvargęs kūnas rodė, kad ši moteris daug metų užsiiminėjo tuo, ką darė dabar: dalino savo energiją. Pastebėjusi mano žvilgsnį, moteris blankiai šyptelėjo. Aš paskubėjau nusukti žvilgsnį ir pažvelgiau į didiką. Jo veide nebuvo likę nė lašelio kraujo. Kaip beje ir visų menėje susirinkusių dvariškių veiduose. Jie apduję žiūrėjo į mane, nors vargiai ar ką matė. Ir staiga aš viską supratau. Ši moteris siurbė iš jų gyvybinę energiją, o po to ją perdavinėjo man. Ji buvo dvasinė vampyrė. Vėl pažvelgiau į ją. Iš mano veido išraiškos išskaičiusi, kad viską supratau, ji nežymiai gūžtelėjo pečiais ir vėl blankiai šyptelėjo. Aišku, aš neturėjau teisės jos smerkti. Ši moteris ką tik išgelbėjo mano esybę ir kūną. Po poros valandų, kai keletas iš pilėnų nuvirto be sąmonės, moteris atiraukė savo delną man nuo kaktos ir drąsinamai šyptelėjusi išėjo iš menės. Ne išėjo, o rodos, išsklendė. Nors gal man ir pasivaideno. Aš lėtai atsikėliau nuo grindų ir, jausdamas šiokį tokį silpnumą kūne, atsisėdau į krėslą. Kadangi iš pilėnų niekas nesujudėjo, nutariau ramiai palaukti kol, bent Vylantas atgaus amą. Savo nuostabai, ilgai laukti neteko. Pilėnai vienas po kito atsibudinėjo lyg iš gilaus miego ir sutrikę dairėsi aplink. Didikas atsigavo vienas iš pirmųjų ir neskubėdamas gurkštelėjo iš ąsočio, stovėjusio ant medinio stalo. Pasiūlė ir man, bet aš tik papurčiau galvą, o jis truktelėjo dar vieną gurkšnį. Kai dauguma pilėnų atsigavo, Vylantas pabandė sustatyti viską į savo vietas.
  - Visi lauk, - nepiktai riktelėjo, - palikit mane vieną su svečiu. Ir dėl dievo meilės, išneškit iš čia tą medį.
Pilėnai, kad ir labai nenoriai, bet skubiai įvykdė visus reikalavimus. Jie buvo kiek sukrėsti tokių įvykių, vykstančių turbūt ne kiekvieną dieną, bet ką jau tada reikėjo besakyti apie mano savijautą? Lėtai ištiesiau ranką. Delnas drebėjo tarsi būčiau susirgęs karštine. O gal ir susirgau, po tokių įvykių, net dievas gali persitempti, ypač po to, kai jam vos nesudraskė esybės į skutelius.
  - Ką visa tai reiškia? – tyliai paklausė balsas.
Atsimerkiau ir sunkiu žvilgsniu pažvelgiau į Vylantą.
  - Tu čia apie ką? – beviltiškai naiviu balsu paklausiau.
“Puiku, ” – mintyse pagyriau pats save. - “Jei dar nepraradai humoro jausmo, tai gal ir gyvensi. ”
  - Gerai, - didikas suprato, kad šiandien iš manęs nebeišpeš nieko naujo ir šūtelėjo sargybinį. – Tatvyki, palydėk dainių į svečių menę.
  - Eiva, - sargybinis apkabino mane per pečius ir mes lėtai nulingavome koridoriumi lyg seni sugėrovai.
O man jau buvo per akis visų tų įspūdžių. Kažkaip viskas čia buvo keista. Net saulė ir ta buvo kitokia, nei aš buvau įpratęs jausti. Man reikėjo laiko, kad galėčiau viską ramiai apsvarstyti, bet pirmiausia, reikėjo miego. Čia mano mintys nutrūko, ir aš pajutau, kaip grimztu į kažką pūkuoto ir minkšto. “Turbūt čia lova. ” – spėjau pagalvoti ir užmigau.
2005-04-10 16:24
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-13 08:18
_I_
_I_
Che, "Bardo klejonės"...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-13 08:18
_I_
_I_
Pagaliau prisiruošiau perskaityt.
Manęs beveik nesunervino tie pojūčių aprašymai. Gal bėda tik ta, kad darbo apimtis per maža tokiam jų kiekiui. Bet į bendrą kontekstą man pakankamai gerai įsipaišė.
Žinoma, jei ir toliau bus tokie trumpi gabalai, turbūt atskirai neskaitysiu - neįdomu. Palauksiu kol bent kokie trys susikaups ir tada vienu kartu prarysiu. Taip su "Bardo klajonės II" padariau ir buvo super.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-11 22:31
Pieteris
Puikus tekstas apie bardo klajones, rašai kaip tikras rašytojas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-11 18:35
Haukas su Archangelu bendraus realybėje
Taip, Fantomai, žinoma...;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-11 15:44
_I_
_I_
Tai čia vėl aš kaltas? :/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-11 09:01
Suglumes
Na, tuos išgyvenimus įdėjau po fantomo kritikos, kad mano kūriniams trūksta susimąstymo ir per daug veiksmo. Pabandžiau kažką panašaus padaryti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-10 20:50
Aurimaz
Mano nuomone, čia per mažai įvykių, kaip tokių apimčių tekstui. Tų pojūčių aprašymas, mano nuomone, per daug ištemptas. Ir trūksta sudominimo. Kabliuko, taip sakant... Kitose dalyse rasdavau kažką įdomaus, o čia - pritrūko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-10 17:26
Haukas su Archangelu bendraus realybėje
Skaičiau šiek tiek drebantis nuo tam tikro emailo laukimo(na, emailą tai gausiu- o kaaaas vėliau?), tad šiek tiek rankos drebėjo, akyse žaliavo ir negaliu pasakyti, kad buvau labai objektyvus...
Bet...
1),, Atrodė, kad visos KŪNo dalelytės sukasi ratu, tačiau pažvelgęs į savo KŪną...''Kiek ten tų karštų....eeee...paprastų kūnų...Reikėjo kokį mandrų pakaitymą įdėt;)
,2),Kareiviai stebėjo mane lyg kokį nematytą gyvūną cirke'' Xi xi...pagalvojau, kad po to emailo ir mane žmonės stebės tokiu žvilgsniu.Sako, tokioj situacijoj padeda humoras ...
3)O ten tą didelių labai teksto plotą buvo galima paskaifyt į kelis smulkesnius pastraipiukus.Va. Gal čia įmetant į saitą sustreikavo, nes man taip kiekvieną sykį...Po to keikis nesikeikęs...
O tekstas...ką aš žinau, neturiu tiek patirties, kad kritikuočiau čia. Mintis yra, intriga yra, šiokis tokis stilius yra- tai ir smagu skaityti. Vienas geresnių rašykų darbų fantastikoj, mano durna galva.Ne pats geriausias...bet tikrai neblogas.
Tai wa...O aš einu laukt emailo...Jei kas nesuprato, tai ir pamirškitx)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą