auksinė

Ištrykš auksinė, apvali nata.
Tuščia.
Pusinė.
Pauzė.
Ir pasigirs auksinis (ne) tylus minoro taktas.
Skambus.
Slidus.
Užspaustas.

Kažkodėl liūdna...
Gal liko vakarykščio šokolado?

Nakty, už lango, sklando juodos varnos.
Gerai, bent negirdžiu jų klyksmo –
Jų klouniškų mirties sonatų.
A- a- a! Aš negaliu klausyti!
Iš kur šis garsas?
Juk dušo kabina maža (?).
– Tik nežiūrėk į veidrodį, – pasąmonėj mintis prabyla.
Gal sapnas tai? Gal viso labo spengianti tyla?..

Ne, čia gyvenimas.
Daina.
Daina, susidedanti iš auksinių taktų.
Auksiniai taktai – iš nublizgintų natų.
O natos atplaukia savaime...
Geriau, jei nevalytos
Degutu.