žemei

sako, negalima išsiliet iš krantų.
sučiurlent pakeliui į namus.
sako, negalima
kojų nuplaut mylimiesiems.

sako, negalima
būti bet kaip ir bet kuo.
sako, juk būtina
kai tamsu miegot.

o tu vis tiek kaip Nemunas
srovėm medžius išlaužai
smėlį šlaitų nugrauži...
tarp dantų tik sugirgžda.

o tu vis tiek kaip pamestas
eini tamson įkibęs
rankas lietuj užlaužęs
svajodamas apie juodumą žemės.

tiktai pirštus įkištum.
tik saujon grumstą spaustum.
tik ašarom balandas laistytum.
atremtum galvą sopančią.

sako, negalima
verkti pavasario.
sako, negalima
ilgėtis kvapo žemės.

o tu vis tiek kaip klystantis
eini aplink alksnynus keliais.
- Kristaus kūnas
- Amen
tik žemės skonis lieka burnoje.
tik kojos basos per ražienas nulekia.