Odė mūsų Dievui

Tu sustatei Juos visus į priekį
Žaisdamas karo žaidimus
Nė vienas iš Jų nenusipelnė mirti
Jie nebuvo kalti, kad pakluso Tavo saldžiam žodžiui

Tu parklupdei Juos ant kelių
Kuo daugiau Jie meldėsi
Tuo silpnesniu tapai
Vieną dieną Tave pražudys Jų beprasmiai likimai
Kuriuos skaitai Jų tuščiose akyse
Sekdamas sau pasakas prieš miegą

Paverti savo dėlių armiją niekuo
Kada Jie atsisako Tau duoti savo raudono pieno
Jų likimai, maitinantys Tave
Ir gilūs randai kaktoje
Byloja apie slaptą išėjimą iš Tavo Pasaulio

Visi paženklinti
Dar prieš ateinant į Pasaulį
Kurį Tu užvaldai tuštybės pilnais žodžiais
Jų pačių sumindyta asmenybė
Keliasi vėl ir vėl
Ir Tu siunti Jų deformuotus kūnus
Kovoti prieš Jų pačių neužgesusias sielas

Pasaulis kartais paskaninamas
Atsitiktinėmis meilės akimirkomis
Maži vaikai jaučiasi apgauti
Mirtį į rankas, viltį į apgaulingos ramybės veidą
Sumaišyk savo kortas, pone Dieve
Ir pabandykite atspėti
Kas laimės sekantį mūšį Jūsų kovos lauke?

Sielos keliasi
Jos nori daugiau
Svajonė svajonėje
Jų visų kūnai vienumoje
Pone Dieve, pažiūrėk-
Jie bando nuversti ir Jus žemyn
Bejausmės ramybės kaukės keliasi aukštyn

Jie patikėjo Jūsų iliuzijoms
Kiekvienas norėdami turėti dalelę Dievo savyje
Sutikę Tave Jie suprato
Kad Jie žiūri į save

Pašokinėkime ant peilio ašmenų
Suplėšykime savo pigias šypsenas
Pabandykime atspėti
Kuris ilgiau iš Mūsų išsilaikys
Kuris suklups pirmas ir bus sutryptas savo gailesčio

Šauk-
Pasaulis netaps mažesnis
Šauk-
Pasaulis netaps niūresnis be Tavęs
Šauk-
Nužudykim savi savus
Kad užmuštume savo Dievą, nutildykime save