A.A.(Asilas Antiškai)

Jis gyvena ant tektoninio lūžio
Kur nuo laiko atskyla erdvė
Iš dešinės jam – kedrų giraitės
Iš kairės – tik spingsulių šviesa.

Kai žingsnius vakare suskaičiuoja
Jam vis tiek – du į viršų, ar ne.
Jo išganymas niekur nelaukia
Jį tik žavi skaičių galia.

Ten kur jis – galinėjas du pradai
Tie kur laiko nebijo, žinia.
Vienas tempia tarp kedrų paklysti
Kitas šaukia blankia šviesele.

Bet šiandien apsimainė pasaulis
Ir nežino kur tikroji šviesa
Dega kedrai Olimpo kalne
O spingsulės klaidina Hade.