Tris amžinybes žiūrėjau
paraudusiom akim
išdžiūvusia gerkle
drebančiom rankom
į tolumoj baluojančią
dykumą.
Tragiškas, nereikalingas
heroizmas.
Visgi kiekvienas
turim savo achilo kulną.
Ir savo strėlę,
su liūdna pabaiga.
Tris amžinybes
sėdėjom trise:
aš, tu
ir be šviesos krintantis
šešėlis.