Gilzių Šokis

Tu stovi priešais mane
Mano akys tuoj neatlaikys Tavo žvilgsnio
Begalybė vidinių nesutarimų žlugdo mane
Begalybė neištesėtų pažadų grįžta klaikia tiesa
Vienas iš mūsų mirs

Antra sekundė pajudėjo mirties link
Drebančios rankos liečia metalus
Šlapias prakaitas žliaugia kakta
Žemyn, žemyn, link sutryptos asmenybės
Vienas iš mūsų mirs

Jaunas vyras guli žemės glėby
Kas užjaus, kas pakels Jį?
Nereikalinga paguoda švaistoma Jam
Dar neseniai skambėję pasitraukimo žingsniai
Dabar nutolo mano šiose niūriose mintyse

Ką mes darysime žaidimą pabaigę?
Ar vėl stosime į kovą prieš save?
Nesuradę priešų mirties vertų
Mes šliaužiame ratu su kulka sieloje
Ta pačia kulka kurią paleidau į nematomą priešą

Kulkų švilpesys pro mane praskriejęs
Privertė nenoriai atsigręžti į praeitį
Kas vėl žaidžia ginklais?
Kas drįsta sprogdinti mano rojų?
Ar atsirado drąsuolis norintis pamatyti mano suvarpytą vidų?

Trumpas klyksmas pažadina mane
Kas sukliko mano tunelio gale?
Po trumpo pokšėjimo sekė mirtina tyla
Atsisukęs už nugaros išvydau Save
Kodėl noriu nušauti Savus?
Šį kartą mirsime abu