Obelinė dainelė

Spinduliukas pumpurėlį skelia
ir neklausia: nori ar nenori?
Ar pakelsi tu, obels šakele,
tokį svorį?

Išbučiuoja, marmuru nudažo
pagal senkaimių naujausią madą.
Sodo podiumo žiedų miražas
žvilgsnį bado.

Nuotaką sode surasti trokšta
Mėnuliukas aklas, išbadėjęs.
Praregėk – jau riša baltą puokštę
linksmas vėjas!

Verkia spindulys, mėnulis laša:
vėl nebus vestuvių šįmet kaime.
Ten, kur du tarpusavyje pešas -
vėjas laimi.