Kai paukštis pakyla dangaus viršūnėn
Nenoriu tylėti, noriu dainuoti
Kai paukštis pakyla žvaigždžių viršūnėn
Noriu šokti lietuje
Aš suprantu, kad mane neša vėjas,
Kuris išmoko mano dainas
Kai suduš viso Pasaulio svajonės
Jis galės svajot apie mane
Ir šokti lietuje
Kai naktį pabusiu šalia saulėto veido
Manysiu, kad Dievas Pasulį apleido
Manysiu, kad svajoms sudužus, išnykus
Dievas į žemę NETYČIA atklydo
Aš vėl jaučiu, kad manęs ieško vėjas
Kuriam pabodo šokt vienam
Tai jis kažkaip supykino Dievą
Išvarė Jį iš Žemės bei Dangaus
Ir dabar dainuoja man
Rytą pabudus laikas keliauti
Pas vienišą vėją, kuriam jau pabodo
Sėdėti vienam medžio viršūnėj
Ir prašyt, kad kas nors išpildytų norus..