Tau

Užbūrei tu tikrai ne vieną,
Tos akys…jos pilnos  paslapčių,
Norėčiau aš kiekvieną naują dieną,
Paskęsti begalinėj meilėje – tarp jų.

Tarp jų matyti užburtą rytojų,
Matyti dangų, žvaigždes, viltį ir Tave,
Kaip savo paslapties valdovę
Kuri valdytų tik mane…

Laimingos Tavo akys šypsosi ir laukia
Jos laukia gulbės, kaip vilties baltos
Kuri jau buvo pasirodžiusi ant kranto
Kuri jau rodos buvo grįžus atgalios iš tos rimties

Į savo skaistų sapną, užburtą rytojų
Į pasakų pasaulį taip į jį
Kur tavo svajos pildosi kaip norai
Kurie beribiai sudega  baltoj nakty...

Galėčiau dar daugiau Tau parašyti
Bet kyla klausimas suprasi Tu mane ar ne?
Galėčiau malonumų jūrą prižadėti
Bet kaip žinoti ar norėsi maudytis joje?

Jei tik man pašnabždėtum vieną žodį 
Taip! Aš tavo, imk , bučiuok, mylėk mane...
Pakilčiau su lyg ta sekunde aš į aukštai orą
Ir nusileisčiau tik tada kai reiktų apkabint Tave.