...Septyni apelsinai ir 9 dangus...

Susipažinom kažkelintoj tą vakarą tavernoj. Savo kitoniškumu jis žavėjo lietų. Muzika skriejo lietvamzdžiais, o jis suko saldaus, mirtino tabako suktinukus.


Vartė mane it knygą, kone iš delno linijų ir linkių bėrė mano gyvenimo istoriją.
Sako, vieniša moteris spinduliuoja neapčiuopiamą seksualumą. Keista, aš visada maniau skleidžianti perdėtą pasitikėjimą savimi.


Ir kur čia neskleisi, kai žvitrios vyriškos akys skrieja kūnu tarsi visi jį dengiantys drabužiai būtų kiaurai permatomi.. Ir dar tie šūksniai pavymui nesvarbu strimgalviais ar lėtai pėdintum miesto skersgatviais.


Lyg muzika, dabar taip matyt madinga


O jis nešvilptelėjo, nevaišino tauriais gėrimais ir neflirtavo girdamas apnuogintus kelius.
Jis paprastas ir gal net išmoko tuo manipuliuoti.
Liūdnos akys masina. O tą vakarą manosios buvo kaip tik tokios..



....


Obelų žiedai nukloja senamiesčio grindinį, obelų žiedai gula į plaukus, o mes krentam į juos. Viduržiemy.
Jis moka pinti afrikietiškas kaseles, bet man jų nepina. Ir neveža namo, nes mano namai ten, kur susilieja minios ir vienatvė. Tokių aš dar neradau.


Septyni apelsinai ir devintas dangus..

Sukeliam kojas ant priekinių automobilio sėdynių atlošų . Šiandien juokingai sninga.
O jis juokiasi iš mano miego:


-tu net snaudi užrietus nosytę. Savarankiška, o be reikalo... Jei aš turėčiau tokias akis ir toookią odą, leisčiau, kad mane nešiotų ant rankų.


...

Lekiam ieškoti apelsinų sulčių ir šlakelio alkoholio.
Milžinišku greičiu. Jis leidžia man vairuoti. Kvailas pasirinkimas, nes būtent tai aš darau prasčiausiai.



-Nežaisk su manim, mergyt, nežaisk. Imu įsimylėti tavo balsą, o jis jau priklauso kitam.


...



ne, aš jo nemyliu. myliu visai kitą ir kitokį.
Gal kada nors suprasiu, kodėl susitikom taip ne laiku, kai abiejų širdyse gyveno jausmai kitiems.
Bet niekada nesuvoksiu, ką jis padarė tokio, kas privertė mane suvokti, kad už meilę reikia kovoti naguciais ir dantimis 



Dedikuota Aurimui.