Ach, būčiau aš garsus poetas,
Kalbėčiau eilėmis pernakt,
O dienomis poezija tylėčiau,
Rimuodamas atodūsių gaidas.
Et, virpinčiau širdis it smuikas,
Ir brauktų ašaras mama,
O tėvas tik išgirdęs apsižliumbtų,
Nes būtų taip gražu! Deja...
Esu tik „rašyko“ kariuomenės kareivis,
Pavargęs amžinam poezijos kare,
O mano smuikas nykiai gergždžia
Mėnuliui Stradivarijaus tyla.