Tai tik žodis Tau,
Išplaukiantis prieš srovę į prisiminimus,
Kupinus nuotykių.
Tai tik žodžiai, bet
Kaip bebūtų, prisimenu juos –
Paguodžiančius, svajojančius ir žadančius.
Tai tik žodis Tau.
Bet noriu irtis upe atgal, prieš srovę.
Taisyt kelius, mus išskyrusius.
Tai tik žodis...
Bet senka jėgos ir tuščias laikas žudo
Smaugdamas.
Dar tirštam rūke įžiūriu tavo siluetą,
Gyvenantį mintyse.
Nors tai tik žodžiai…
Aš bandau.
Ir veltui…
Suprantu, kad
Liko tik paaugliški žodžiai čia dabar.
Jie prisimenami plečiasi ir pildo
Tvyrančią geriausio draugo tuštumą.
Ten ne vėjai švilpauja,
O tik šilti žodžiai
Tyko kas žingsnį.