Už apsiausto kliuvinėdamas
Atslinks mažytis padarėlis
Kietom šaltom rankutėm griebs
Savo motinos ilgus plaukus…
Nė viena neišgyvens (nes nesupras)
Paliks gyvas savo netikras atžalas.
Mažyčių apavų įspaudai paskęs žemės drobėj.
Ją nusinešiu į savo saugią drevę.
Ir skaitysiu (kaip mozaiką)
Ką bylojo mažytės kojytės…