Tyliai grįžk!...

Maestro, sugrokite man tylą visu garsu,
Kad suskambėtų mano prabangūs,
Karališkieji rūmai smilkiniuos,
Kad išgirsčiau kaip ramumą sodriai
Griežia mano čelės,
Kaip pirmas smuikas išvingiuoja
Nuo allegro iki visiško piano.


Orkestre, išverkite man muziką
Tyliais lengvais pienės pūkais,
Mano rankoj nenulaikomais,
Ore galantiškai išsisklaidančius...
O po baltos ramybės ir mirties
Pakelkite man iš miegų
Oloj paslėptą keršto uraganą!


Išspausti
Pajausti
Nusėti
Orą
Virpančiom
Tylos bangom...

Nepaleisti
Nepalikti
Smičiaus
Mirštančiom
Išdžiūvusio
Gyvenimo
Rankom...

Iki paskutiniosios gyventi gražiausias
Pavasario  melodijas grojančiom viltim -
Muzika buvo tavo liesas gyvenimas,
O gyvenimas – maža deganti ir grojanti dėžutė...

Už kiekvieną sūrią ašarą,
Gaunu po vieną matomą garsą iš
Tavo testamento,
Mano, kadais dar vaikiškoj širdy palikto...

Prašau, sugrįžk tyliai...