Žemuogiaujant

Ar pastebėjai, kad naktim
Didžiulis rausvas milžinas sublyksi?
Tolsta, leidžiasi žemyn...

          Tu paskubėk, mažute, paskubėk,
          Takeliuos grįstuose nežydi žemuogės.
          Ir nors geltonos plytos, kai tik tiek
          Aukštai gali pakilti, visa lemiantis
          Nebūna tavo žodis.
          Mažute, ko leki žemyn?
          Kam nori tokio karščio?
          Prigulk, mažute, eikš artyn.
          Dar prisiglauski, kad užtarčiau.
                Pasaulį dalinu pusiau.
                Ir vis labiau nusvyra rankos.
                Puselę rytui, antrą tau,
                O man nereikia. Bėgiai tampos.
                Ir nebeatitaikau garvežio vagonų.
                Užsikemšu ausis, akis išsibadau —
                Per milijonus juostančių aguonų
                Suskirdus tyliu. Nepyki, jei nepabudau.

Ar pastebi? Kaskart iš ryto
Sutemsta vis anksčiau...
Rausvi mėnuliai nusirito.
Kažkur už vakaro —
                                  "ATSIPRAŠAU"