//for fun//

..ankstų rytą nubudau ir nusprendžiau - laikas! Išgėriau puodelį mėtų arbatos ir dar kartą nusprendžiau - laikas! Tada užsimaukšlinau ant galvos pilką nušiurusią kepurę, kuri neva tai turėtų nešti laimę ir išėjau ieškoti kalbančio medžio .. kalbinau visus pakelėj sutiktus medžius : ąžuolus, liepas, klevus, beržus, pušis, egles, kol miesto šurmulys liko kažkur toli praeityje, o priešais akis plėtojosi tik pievos ir miškai .. ir kaip gi man atrasti tą vienintelį kalbantį medį? Nesilioviau eiti .. kalbėjau pievai .. kalbėjau upei .. kalbėjau dangui.. kalbėjau žolei.. kol priėjau dar nematytą vietą, užpildytą nematytų garsų .. nuspalvintą nematytom spalvom .. tai buvo panašu į pievą.. pievą kurioje šoko obelys.. susikibę už rankų jos sukosi ratu .. bėgiojo ir gainiojosi drugelius.. skambėjo neapsakoma muzika .. it obelų daina .. ir aš tikrai girdėjau .. ir aš tikrai radau kalbančius medžius;)))