stabe mano, saulėlydis jau už kalnų,
jau malda nuvilnijo per čirpiantį orą,
smuikeliu parko sargas vis griežia minorą,
ir melodija linijom raitos delnų
jau saulėlydis, stabe, suvyto, bet gaudžia
taip ilgai, šitaip ilgiai gaisuos lūkesys,
parko sargo paprašo ugnies duobkasys,
ir jų lūpos poeziją dūminę audžia
tarsi maršką drobinę, tau, stabe, apkloti