Uogienė

Ji merkė žibuoklėm,
mėlynėm šnairavo.
Aptemo agrastai ir man.
Į barą „Tarp vyšnių“ vedžiau.
Prisirpo. Girtuoklę genėjau.
Namo vėl vedžiau. Suvedžiojo.
Įbruko bruknes – aš  nuskyniau.
Į raistą klimpau, į šeimyninį.
Užspringau, nors burnoj neturėjau.
Prisirpo jau mano kantrybė.
Ir slydo man žemuogės po nokstančiom kojom.
Aš - spanguolė tavo uogienėj.