Einu patamsiuos vienas, per sniego paklotą taką,
keliu, kuris, lyg nugara
lėlės nuverstos į kampą, po linksmos dienos.
Einu ramesnis už nurimusį miestą.
Namai sugulę kartu su visais sugulusiais.
Laiptinėm, lyg katino letenom į priekį.
Diena pasitraukus.
Ji išnyko iš šios vietos, lyg ir nebuvus.