Sugulę pylimuose karštakošiai flangai,
Laukia recepto: seniai išgerto lajaus.
Tuo tarpu – virš kabančio many lietaus,
Apkurto nuo girgždesio drėgnokos svajos.
Prieiname arčiau ir riejamės laisvai -
Arčiau prie savo Nefertitės kulto.
Tada skaniausios sultys - klevo lapų,
Svarbu paneigt arba ramiai prigulti.
Pasiaukojimo nelaukia nė vienos stiklo akys,
Parklupdė ašaras užtroškęs svaigulys.
Nors duonos užkratas – pelėsių gultas,
Kramsnojimu užburtos akys - tai irštvų svaigulys.
Dainuodamas išderintu it šaltkalvio balsu,
Karališkasis triumfas kūlversčiais nurieda,
Atsitrenkia į obelį, tada kankinėmis vadina orą,
O kai staiga nušvinta – pasidaro gėda.
Medaus ambrozijomis ir širšių amuletais,
Man prižadėtas raudonviršių kelias,
Nors dulkių klounai ir apsvaigęs dūmais
Generolas – man vėl įtikti nerias.
“Girdi, brangi, ką išmintingi šneka?
Ne mum suprast prigesusiomis galvomis. ”
Vėl ištaria beskęstąs užuovėjos keleivis,
Išgirsta jį ir valkata – vandenis sūkurys.
Pro kosulį vėl - “amen, amen”,
Seni šventeivos rauda.
Tablete vandeniu užpylę,
Kai iš tikrųjų skauda.
Pelėkautuose išganytos nuodėmės žmonių,
Jos kaip amebos – lindinčios kloakoj.
Perku tik vieną, nors žinau -
Net Kasablankoj tūno viksvų takas.
O devyndarbio šilkverpio kančia -
Mieliausias mano pavyzdys.
Bet kai žvelgiu į dangų – nieko nesimato,
Delne arba oazė, arba norų ryšulys.
- - -
Kelialapis į švytinčios šalies sapnus,
Seniai veltėdžiams ir šunims parduotas.
Kuždėk, brangi, užmirški kas nepažadėta,
Prašau, švininėm lūpom pabučiuoki.
gerai. pakomentuočiau dar, bet kažkaip kompiuteriniais terminais man read error ;). šiaip už tokį rimavimą triusikus ant ausų užmaut galima. kad ir trečia strofa. aišku, žodžiai svaigulys ir svaigulys rimuojasi. bet čia logikos neužtenka. turinys 5, ritmas 4 su minusu, rimas 3, svaigulys ir svaigulys kuolo verta. sumoj statau tris. jei ne svaigulys ir svaigulys (blecha mūcha ;)) būtų tvirtas 4. bet ką aš čia pezu, vis tiek mano balsas į dangų neina ;)
Kas gerai:
1. tai, kad darbas - ne vienas ketureilis ... :)
2. įdomu ir patinka, kad bandei dvi eilutes strofoje
tik rimuoti...
3. tiršta įvaizdžių
Kas mano galva neišbaigta: ritmingumas eilučių. Galvoju, kad jei pasirenki tokią formą, reikia ją išlaikyti... tuomet įspūdis stipresnis.
Reziume: neblogai, bet galėtų būti visai gerai...
žinai, kai kurios eilutės turi per daug skiemenų, kai kur galima apskritai tiksliau ir geriau sužaisti... na - pats žinai :))) 4
atskirai arfos skamba, bet štai kartu...net būgnai už širmos atsiranda, ir solistas...
noktiurnas?vis abejojau skaitydama dėl tokio žanro, pabaigoje supratau, kad 'išdūrei'- jau parduotas...
Viena rašykė išreiškė mintį, kad noktiurnas yra maždaug pasikėlimas, norint parodyt, kad žinai tokį žodį .Tamstas tikriausiai nesulauksit panašaus "komplimento".
Negaliu nepasakyt dviejų kalbos kultūros klaidų senai, reikia taisyti į seniai.
Eilėraščio pradžia nebloga, vėliau sušlubuoja skambėjimas.
Bet visgi, tai jau kažkas įdomaus.
Pirmasis potroškis- pasimėgauti ir bėgti, skubėti, skrieti kuo toliau. Garbusis ir Gerbiamas devynsluoksnių pasaulių kūrėjas, tas didis arfininkas ir raktų nuo arfų ieškotojas, kaip visada pageidavo paklaidinti mus, niekingus skaitytojus. Paklaidinti, idant mes rietumėmes laisvai.
Neįmanau nepastebėti bent kelių ypatingai į akis krintančių pasikartojančių įvaizdžių. Na gi tokių, kaip toji pati arfa, oazė, norai, medus, amebos. Turiu minty, jog tai jau yra buvę kitų eilių branduoliai. Tad Skaitai ir regi tartum visą R.P. poetinės kūrybos antologiją. Gal net koliažą.
Bet suklysti taip paprasta. IR pasiklysti. O pasiklydus nusilaužti koją ir susižaloti ranką. Akį. Protą. Privalu nusilenkti (na,gal ir saliutuoti garbiajam Pagalvei už eilinį nonkonformizmo aktą.