dedikuota

vertėsi daug sykių kūliais
kol pasaulis buvo ligotas
o tu svajojai paglostyt karvės nosį

bėgo.
bėgo ražienomis ir pukuotom pievom
šūkavo dainas jaustukais siuvinėtas
ryjant laimę mėtom

prisiliesk taip gera virsti kuliais
manipuliuojant meile gali netekt galvos
o dėl  kalbos
prasmek tu skradžiai!