Šiandien mačiau žmogų
Ėjo toks paniuręs
Prisidegė cigaretę
Užtraukė dūmą
Atsikvėpė
Nusikeikė
Žengė dar kelis žingsnius
Pažvelgė sau į batus
Vėl nusikeikė
Paėjėjo prie pievelės
Ir burbėdamas
"Aš šiandien visas mėšlinas"
Ėmė valytis juos į rasotą žolę
Po to turbūt pasijuto stebimas
Tai atsisuko
Ir piktai dėbtelėjo
"Ko spoksai? "
Aš, aišku, nieko neatsakiau
Jau skubėti norėjau
Tai ir žengiau atgal
O jis sako
"Palauk… gal žinai…"
O ką aš galiu žinoti
"Sparnas lūžo mano, gal kur matei"
A, sakau, tai angelas būsi
"Koks aš angelas, išmetė mane,
Sudirbau ten kažką viršuj,
Tai bosas sako, viskas,
Grįši ir iš naujo gyvenimą pradėsi…"
Na matai, tariau
Apsisukau
Ne, galvoju, reikia nešdintis
Pamišėlis
Tai nuvaliau dulkes nuo baltų plunksnų
Ir nuskridau
Ką gali žinoti
Likimas ne visiems sparnus duoda
Bet jei po to dar ir atima…