rašyk.lt: Kūriniai / DarkCloud / Sapnuodavau į atmintį

sapnuodavau iškart tiesiai į atmintį:
turėjau statyti dvasingumą nelemtą -
viršuje palikti kaltumą nekenčiamą,
juodumą, suraižytą mintimis,
bet nuo jo trūkio vėl svaigau.

nesuprantu, Dieve, ar begaliu
savo viduje savų minčių..
negirdžiu ir nejaučiu
tavo veidų jaukumo,
o manyje tas glostantis artumas
vis naikina.
juk neužuosti negaliu.

- - - - - - - - - - - -

liekno myliu giesmė mano viduje
žiūrint į žalias snaiges.

2003 02 14,17

Blogas komentaras Rodyti?

2003-02-24 00:51

DarkCloud

O! labai idomu.
Idomu skaityti jusu mintis.
Razinka - matau, kad supranti, apie ka sneki ir turi pagrinda, todel noreciau paprasyti - paaiskink, ka reiskia literaturiskai netobulas ir literaturiskai tobulas? Jeigu tai nepaaiskinima, gal galetum duoti pavyzdiu, kur butu literaturiskai tobula? (netobulas as pats esu :)) )
visiems linkejimai

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2003-02-21 21:00

Giedrė

o gal "savo viduje savų minčių../ negirdžiu" ?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2003-02-21 13:14

Razinka

Irnuti, man atrodo, kad čia tinka žodžio neišbaigtumas. Užuominos apie tai, ko neįmanoma pasakyti žodžiais. Skaudus ir grakštus štrichas baltame lape. Galbūt literatūriškai netobulas, bet gyvas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2003-02-20 12:39

Irna Labokė

nesuprantu, Dieve, ar begaliu
savo viduje savų minčių..
Ką savų minčių? Nešioti, turėti...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas