Aušra prie miško statė trobą,
O mėnuo pjaustė langines.
Išlindo iš alksnyno šono
Diena- šermukšniui lig peties.
Melsvumas į laukus išplaukęs,
Vadino dieną į rugius.
Bet nuo tų žodžių mergiškai išraudus
Keliaujantiems ji apšvietė takus.
Ir kaimo gyvuliams atrodė,
Kad visa tai labai gražu.
O kailiai jų rausvi lyg žodžiai
Turėjo panašumo dobilų.
Tą vėsią dieną nuostabi
Vaizdo sesuo mane užbūrė-
Kad mėnuo tiria debesy
Eilėraščių manų valentingumą.