tyliai

o vėjau,
atverki langą
ir įsmuk
į mano sielą.
sušok ten tango,
širdį apkabinęs,-
lai ji apsvaigsta
lyg mylimojo
glėbyje,
ir tyliai supasi
sūpuoklėse svajonių.

paskui paleiski ją-
lai supasi,
lai svaigsta,
kol vėl nurims
neradusi tavęs...
bet nepabėk,
budėk prie lango,-
pažiūrėk,
kaip svaigsta,
ilgisi-
kaip tyliai supasi
sūpuoklėse svajonių...