Abipus Durų...

Žiedai lelijų
Mėlynai apvirtę,
Tenai, kur mano
Basos kojos lietė.

Tu irklavai, kol
Ąžuolai apvirtę
Šaknim juodom
Lyg durklais pelietė
Ir Tavo dangų.

Drugių spranai,
Keistai sulipę.
Tenai, kur smigo
Mano mintys.

Lietei mane pro
Plono stiklo rūbus,
Bet nieko nejutai,
Nes sau neleidai
Prie manęs prieiti.

Sugriuvę žvaigždės
Danguje aukštai,
Kur tu bijai
Ir vėl pažvelgti.

Iš praeities senos
Griuvėsių pamatai,
Galbūt užgrius mane...
O gal vėl mėlynai
Apvirs žiedai lelijų...