Cinamoninės žvakės atšvaituos
tikroji aš patyliukais šnibždasi
su netikrąja aš
ir nė viena iš jų nežino,
kuri yra kuri.
Klausausi pokalbio ant pirštų galiukų,
bijodama pažadinti
baubo atspindį veidrodyje.
Vis dar tikiuosi išgirsti jį,
išgirsti jį krebždant palovy.
Tada žinosiu, esu čia, pastovume,
apgaudama save,
tikrąją, netikrąją jas
ir baubą...
-Labanakt. Gesinkit šviesas.
2003-02-16