Beribis krantas mano upės, nutolęs gal per metrą
Pasineriu aš į jos vilnis,
Suteikdamas ramybę kūnui.
Čiurlenimas upelio girdis ir jo bangų sraunumas
Susitelkdamas į sūkurius,
Išmesdamas
į jūrą…
Taip, vanduo sakralus simbolis mene, teikiantis atgaivą ir atgimdantis kūną net ir suteikiantis žavesio ir šį eilėraštį jis išdailina jausmingumu. nuo upės lėtai artėjama prie jūros - erdvės plėtra... bet spėju rašydamas apie tai nieko panašaus nemanei?