Apsiblaususi

Apsiblaususi skiemenimis
skambančiais kas naktį,
virpančiame ilgesiu ir
atsiduodančiu tuštybe
meilės lopšyje.

Neišgulėto dviese guolio
spyruoklinis gaudesys
atsispindi rankų
spustėlėjimuose.

Ir vaikai nepradėti ir
neišgimdyti mūsų guoly.
Svajonių langai nevalyti.
Ir plaukų rytais man
nešukuodavai savo ilgom,
neaprėpiamom rankom.

Vis neišsimiegi, dejuoji
vaikystės norais, vis
dūsti apdulkėjusia,
neskalbta ir neliesta
mano rankų kaldra.

Karts nuo karto pamyluoji
ne mane, mano ilgą, baltą
švara dvelkiantį ilgesį.

O mane išlieti ne savo
rankom, ne savo lūpom.
Ir priekaištais aplipdai
apdriskusias ir ūbagaujančias
kančias.

Net neniūniuodavai šlapių
lopšinės vystyklų ir
jau nekulversčiuoji keturiom
iš  girgždančios ir viengulės
manosios lovos.