Naktį

Vakare pas tave aš ateisiu,
Ges šviesa, tyliai žvakės raudos,
Ir paseksiu tau pasaką baisią
Apie meilę lig grabo lentos.

Aš užvirinsiu šiąnakt tau lietų,
Užplikysiu arbatos žalios.
Nereikės prisiminti tau nieko
Tiktai garsą fleitos tylios.

Mes vis šoksime kruviną tango,
Svaigs galva, visos žvakės išbluks.
Tik tamsa pro nebylųjį langą
Ant grindų į šukes mums suduš.

Ir kai liks tiktai penkios minutės
Ligi laiko, kai saulė tekės,
Aš išnyksiu tave vėl palikęs
Tarsi tamsią šukę gulėt.

Juk žinai tu vienintelę baimę,
Su kuria privalau aš gyvuot,
Nužudyti mane gali saulė,
Kaip ir kryžius bei švęstas vanduo.