mirtininkų kameros (paskutiniosios akimirkos)

mums atneša talpą ir kas kiek laiko pakeičia,
na, o dabar mėnulį piene mirkom, ragaudami.
džiaugiamės, kad galim dar plaučius vėdinti;
kai baigiamės mums atneša sifoną skruzdelių
ir spaudžiam orą iš kūnų jų; ir balinam veidus.
kaltina dėl požiūrio – lyg plekšnėmis parpuolę;
skaudina, kad tik į vieną pusę visą laiką liūdim.
paklauskit vilko kodėl į mėnulį baloje nekaukia!
paklauskit kodėl palei dugną nugara iššliaužiam!
Neduoda naštos kalčių ant nugarų išnešti – v e j a