Kaliausė sudės palapinę -
Šiandien jo eilė.
Kaliausė nori žinot,
Kaliausė nori žinot,
Kodėl viską jam reikia daryti?
Kaliause, tavo eilė mūsų kojines plauti,
Kaliause, tavo eilė į karą joti,
Kaliause, laikas tau aukotis dėl mūsų,
Kaliause, laikas tavo užpakalį parduoti.
Ne, ne, ne..
Kaliausė nori žinot,
Kaliausė nori žinot,
Kodėl viską jam reikia daryti?
Niekada daugiau neaiškink man,
Kaip ką turiu daryti.
Niekada daugiau nenurodinėk man,
Ką privalau mylėti ir ko nekęsti.
Aš noriu gyventi ir kentėti dėl savęs,
O ne tenkinti kitų žmonių poreikius.
Aš pavargau nuo jūsų norų.
Kodėl turiu liūdeti, kada milijonai akių vienos kitas myli?
Kodėl turiu kentėti, kada man norisi džiaugtis?
Kodėl po saule nepaliko vietos man?
Kodėl mano jausmus jūs pasiskolinat ir niekada jų negrąžinat?
Visa tai tęsiasi jau seniai,
Nemanau, kad kada nors tai savaime liausis.
Kaliausė nori žinot,
Kaliausė nori žinot,
Kodėl viską jam reikia daryti?
Aš pavargau nuo jūsų norų.
Kodėl nepastebėjau šios problemos anksčiau?
Kas užlipdė mano akis plastilinu?
Kas užtvėrė pagrindinius kelius į tiesą
Ir pastatė kelio ženklus, liepiančius apsukti?
Visada ratu, visada aplink, visada atrodo,
Visada atrodo, kad tiesa yra ranka pasiekiama,
Bet tariamai ją pasiekus
Lieki su dar viena mėšlo krūva galvoje.
Kaliausė apsuka!
Kaliausė apsuka!
Jis apsuka supistas tiesas,
Visas išgalvotas, kitu jam prilipdytas tiesas.
Kaliausė apsuka!
Kaliausė apsuka!
Jis randa vis naujas tiesas,
Melagingas tiesas, verčiancias jį pasukti vis kitu klaidingu keliu.
Kaliausė nori žinot!
Kaliausė privalo žinot!
Kaliausė nesudės palapinės šiandien -
Jis išėjo iš čia.