Paska apie angelą, kuris ieškojo vardo 2...

Merianės varpelis

Angelas ir vėl keliavo. Ėjo tolyn ir tolyn. Savo angeliškomis kojelėmis nesiekdamas žemės jis traukė į šiaurę. Ten driekėsi beribiai Samanotieji kalnai. Jų aukštos žalios viršūnės šokdavo debesyse su žvaigždėmis, o giliai į žemę įsiterpusios šaknys draugavo su ugninėmis Žemės Vidurio dvasiomis.
Angelas pradėjo kopti į kalnus. Juos vagojo tūkstančiai skaidrių krištolinių Upelių.
Kiekvienas Upelis turėjo Verdenę, o kiekviena Verdenė – Upelį. Jie mylėjo vienas kitą taip karštai, jog iš jų meilės gimdavo nuostabi sidabro varpelių muzika.
Verdenės turėjo nuostabius melsvus plaukus. Atrodė, jog jie iš vandens. Verdenių akys buvo žalios kaip samanos, oda švelni lyg aksomas. Apdarus jos ausdavosi iš vandens žolynų, kuriuos išaugindavo Upeliai.
Kartą Upelis pastojo taką angelui. Angelas jau ketino pereiti jį, bet staiga iš vandens iškilo Verdenių karalaitė. Ji buvo vardu Merianė.
- O, meldžiamasis, nebrisk čia! - persigandusi sušuko Merianė. - Jeigu tu bristum čia, užmintum ant mano sidabrinio varpelio. Jei varpelis sudužtų upelis išdžiūtų iš skausmo, o aš mirčiau iš sielvarto!
Verdenės skruostais nuriedėjo dvi melsvos ašaros. Angelas tarė:
- Aš angelas. Angelai nevaikšto žemės paviršiumi. Ir po Upelius nebraido. Nebijok...
- Ak, ačiū tau! - Merianė nusišluostė ašaras. - Brangiosios sesės Verdenės ir jų mylimieji Upeliai, džiaukitės, šokite ir linksminkitės! Kelsime puotą angelo garbei!
- Kodėl?... Juk nieko linksmo neatsitiko... Aš vos nesudaužiau tavo varpelio... - pratarė angelas.
- Todėl ir linksminsimės! Juk tu galėjai jį sudaužyti, bet to nepadarei, - Merianė mįslingai pažvelgė į suglumusį padarėlį, vadinamą angelu. - Kiekviena akimirka yra vienintelė ir nepakartojama, tad mes privalome kiekvieną jų nugyventi kuo džiaugsmingiau.
Tą dieną Verdenės šoko nesustodamos, laimingi Upeliai putojo ir sidabriniais varpeliais grojo pačias gražiausias pasaulio melodijas. Net ir angelui buvo linksmiau nei visada, nors jo spurdančioje širdelėje vis karščiau ir karščiau degė svajonė atrasti savo vardą.