Pradžia arba kaip gimė meilė

Kažkur, tarp trijų pasaulių,
čionai, visur, gilioj nežinioj.
Gimė ašara dviejų dieglių.
Ji saldžiai snaudė amžinoj tyloj.

Ir sapnavo ji žvaigždes,
tokias spindinčias, skaisčias,
Vizijoj regėjo ji gėles,
žydinčias, dailias.

Sunki buvo mieganti ašara,
tada ramiai sapnavo ji vasarą,
kai tyla numetė ją žemyn,
liepė jai eit  amžinai tik pirmyn,
krist į duobes ir vėl kilti aukštyn.

O ašara sustojusi ramiai,
pradėjo švelniai medį, 
Raudantį naktyje tyliai.
ir sėjantį  būtį.

Nes ašara nebyliai sėdėjus drevėje,
norėjo būti ne viena,
ir pirmą kart išaušo diena,
spinduliui krentant suspindo rievėje.
Meilė, nuskambo žodis tyloje,
ir ašara sėdėjo ne viena.