Ant prekystalio padedi,
raktą nuo savo širdies.
Pamaitinusi alkano ryto akis,
dediesi nematanti
skaistybės prekeivio.
Jis tau siūlo nedaug,
bet kažkas, juk turi būti
perkama ir parduodama -
galbūt iš nevilties, bet vis tiek...
Nusiauni batus ir lipi
laiptais išklotais kilimu neraudonu.


Sakuros Šakelė







