vaikinas už dvidešimt centų

vaikinas aš paprastas, kaip dvidešimt centų,
iš užubalio kaimo – vilniaus, londono ar zanavykų
(čia pagal skonį), rašau paprastai, čiabuvių kalba,
nes turiu daug ką svarbaus pasakyti,
kad ir apie savo vaikystę (leisgyvę ją palikau
vaikų namuose – negi tampysiuos visur
po laimingą gyvenimą), blogą rašau, kaip ir jūs –
ką sapnuoju, koks esu įdomus, kur buvau, ką geriu
ir kitus fiti–miti dėmesio nusipelniusius įspūdžius
(užsukite – http: //www. blogas. lt/vaikynasuzh20centu),
domiuosi muzika (tik ne pop), knygomis (iš knygynų),
filmais (matrica ir kt. filosofiniais), seku technologijas,
raukaus nuo politikos, sporto mėgėjas (krepšinio),
alaus ir kompanijų, myliu šunis (kates, triušius, žuvytes,
papūgėles – išsirinkite), dar programuoju firmoje
su kompiuteriais, moka (galėtų daugiau),
duoda (atostogų), tad šiek tiek pakeliauju –
štai per naujus su drauge Graikijoj pirkom šį pledą,
paprasta mergina mano draugė (maždaug už 15),
tik nežinia – laikinai ar jau su visam – bus matyt,
o kol kas aš patenkintas, ak, tiesa – kartais naktį
nubudęs ilgai žiūriu į žvaigždes ir galvoju, kiek tai
dar tęsis, ir apninka toks liūdesys, kad nors kauk,
na, bet, nieko, praeina (o jums taip nebūna?),
tai tiek pirmam kartui, lekiu dabar į baseiną,
džiugu, kad radau šią svetainę, rytoj parašysiu kitą
(meniškesnį) eilėraštį (jei nesuprasit – paaiškinsiu),
alio (čia ne jums), jau lekiu (čia visiems),
                                                            arivederči!