Pokalbiai būna į kairę, kartais

Noriu ir moku viską sujaukti - meistriškai.
Purvinas, suvargęs sniegas ant automobilio stiklo.
Geriame alų. Prie laiptinės, baloj į rūsį,
su nekniaukiančiais bailiais katinais po mašinomis.
Vien pagalvojusi moku viską sujaukti. Baisiai.
Papūčiau, ir žiema nusibaigė.
Kratydama letenas, aukštielninka. Visada
tu negirdi manęs, ir aš su tavim nesikalbu.
Norėčiau, žinoma. Pro langus pilka.
Asfaltas šlapias, tolygiai blizga,
ypač į vakarą. Viskas, ką mes čia darom -
vakaras, vakaras ir vien tiktai vakaras.
Aišku, norėčiau. Negalima. Niekada:
pagalvojusi viską sujaukiau. Vien tiktai pagalvojusi.
Debesys moka greitai skuosti
valandų valandas slyst į kairę.

Ačiū už viską. Nebuvo bloga,
niekad nebuvo labai blogai.
Žinai, galvodama - taip,
būčiau geltonas automobilis,
sutraiškantis minkštą, liesą, pilką
katę, padarantis raudonos spalvos,
greitas, staigus, nematomas
tuščioje Tuščiojoje gatvėje, visada
geltonas automobilis, greitas
sutraiškantis žmogų, greitas.
Noriu ir moku sjaukti viską.
Pilka. Staiga pasidarė šalta, žinau,
rainelės staiga susiaurėja nuo mano tokių galvojimų.