Srūva, pulsuoja
sakai iš lėto...
Liepsnoja kamienas
medžio jaunėlio...
Pleškina saulė,
kamuoja iš lėto
Degina šerdį,
išraižytą laiko.
Žiūri į tolį,
dideli žali lapai.
Stiebias aukštyn,
liaunosios šakos.
Sukas, linguoja,
vėjo kedenamos,
Sočiai pagėrusios,
sočiai pavalgiusios...
Tik apačioj,
ant minkštos žolės tako
Sunkias pro žievę,
vis rieda ir tęžta
Didelis,
karštas
raudonų sakų...
lašas.