om

Atsivėrusiomis čakromis,
sniego baltumo aura
pakyli virš horizonto.

Saulėta ramybė,
aiškumas ir pilnatvė
smilkalų dvelksmu
išskriejusi į kosmosą.

Vėsus gaivumas
svaigina ligi pėdų,
pirštai susilieja
grakščiai ir skaidriai.

O maloningoji, ateik.
Dievaite, išsiskleisk lyg lotosas.
Baltais aksominiais žiedlapiais
pabirk virš mano horizonto,
mano vienatvės,
maldų ir mantrų.

Susiliekim į vientisą,
harmoningą
OM.