Paradoxaliai keista (naktį)

Atsikeli ryte. Ruošiesi visą dieną tam, kad susitiktum su brangiu asmeniu. Jis irgi tave laiko brangiu. Mąstai, ką būtų galima padaryti, kad asmeniui būtų linksma. Galiausiai paimi ir paskambini. Tariesi su juo kaip ir kur šiandien susitikti. Sužinai, kad jus bent vienu momentu sups ta pati erdvė,tačiau tave perspėja, kad šį vakarą su tavim negalės praleisti labai daug laiko, nes turės dar kitų reikalų. O tu, kaip naivuolis iš rožių gatvės, vis tiek tikiesi susitikti, apkabinti, pabučiuoti, pakalbėti, dar pabučiuoti, dar pakalbėti, apsikabinti, dar pabučiuoti... ir t.t. Išeini iš namų ir trauki viešosios susibūrimo vietos link. Ateini ne pirmas. Iš karto nepamatai asmens, kurio ieškai, tačiau to asmens pažįstamas asmuo tau asmeniškai nurodo kur galėtų dėtis ieškomasis objektas. Tada ir tu jį pamatai. Pribėgi. Apsikabini. VISKAS. Kiti asmens asmenys kartu su tavim ir objektu išeina į kiemą pakvėpuoti grynu oru. Nieko ypatingo nevyksta. Grįžti su asmenim atgal. Bandai prisijungti ar gal liaudiškai tariant “prisimazinti” prie grupelės, kurioje yra tavo objektas. Asmuo, kuris tau yra brangus, pagal idėją turėtų tau parodyti šiek tiek dėmesio, tačiau jis tavęs vos neignoruoja...hm... Įdomu, kodėl? Visiem iškyla toks klausimas. Atsakymas – todėl. Tačiau kad ir kaip būtų sunku tu vis tiek stengiesi parodyti savo dėmesį, bet neįkyrėti. Galiausiai tas asmuo su kitais asmenim kažkur išeina. Keista. Jautiesi kaip paliktas vienui vienas ant didelio užšalusios jūros ledo. Keista. Sutinki pažįstamą asmenį, kuris neišėjo su objektu ir kitais asmenim. Pastovi, pakalbi apie gyvenimą, praeitį. ech... Galiausiai sumąstai viduržiemį išeiti kažkuo atsigaivinti. Nueini su asmeniu iki parduotuvės. Uždaryta. Galvoji – einam iki kavinės. Dar neįėjus į garuojančią patalpą, pro atvertas duris pamatai tavo ieškomą objektą. Sėdintį su kitais asmenimis ir kvėpuojantį garais bei atsigaivinantį. Iš karto su lydėjusiu asmeniu tu apsisuki atgal ir net, nespėjęs įeiti, išeini. Vėl keista. Kodėl manęs kaip brangaus asmens nepakvietė objektas eiti kartu. Visiem iškyla toks klausimas. Atsakymas – todėl. Grįžti į sambūrio vietą, bekvėpuodamas grynu oru ir nesuprantantis kaip jaustis. Atsistoji prie sambūrio pastato durų. Stovi renki baltus popierėlius. Keista. Staiga tavo ieškomasis objektas, prabėga lyg niekur nieko su savo asmenimis. Tavęs net nepastebi. Keista. Galiausiai nusprendi eiti namo. Apsirengi, susirandi grupelę, kuri eina tos pačios pusės link. Tiesa, prieš išeidamas bandai susirasti objektą, kad galėtum atsisveikinti: bent apsikabinti. Jo nematai. Visiškai susinervini ir išeini. Prie kitų asmenų užsidedi kaukę, kurios dėka tu atrodai daug laimingesnis. Keista. Kam apsimetinėti? Galiausiai išsiskiri su lydėjusiais asmenimis ir kartu nusimeti tą kaukę. Eini per šaltį ir jautiesi išduotas, išnaudotas. Keista. Grįžti namo. Prie namiškių vėl užsidedi kaukę, tam kad kitą kartą vėl galėtum išeiti, ir vėl užsidėti kaukę. Tiesa, šį kartą tavo patvarioji kaukė suplyšo. Keista. Tada atsisėdi prie dar vieno brangaus daikto – muzikos instrumento. Pradedi juo skleisti garsus. Galiausiai prisėdi prie užrašų knygutės ir pradedi literatūriškai išsilieti. Kai jau žiauriai beldžias miegas į tavo tvirtovę, nusprendi eiti pavalgyti. Tada vėl grįžti į savo jaukų kambarį, kuriame kabo sudaužytas liustras su daug pakabukų, krenti ant lovos miegoti. Su nuotoliniu valdymo pulteliuku įsijungi radiją, pasitylini  tiek kad pats vos girdėtum. Susmigsti į miegą labai greitai. Keista. Taip niekad nebuvo...hm. Naktį vis prabundi ir vėl užmiegi...vel prabundi ir užmiegi...galiausiai ryte prabundi ir nebeužmiegi. Vis tiek keistai jautiesi... nežinai, ką turėtum daryti. Keista. Po kiek laiko tu gauni iš tavojo objekto žinutę, Short Message System formatu, kurią perskaitai pažvelgęs į stačiakampiškai ovalų daiktą su 12 paprastų, trim keistais ir vienu neaiškiu mygtukais ir + jo paviršius yra neaiškiai nuspalvotas juodom, gelsvom, rausvom spalvom, gal šiek tiek panašus į tigro kailį. O didžiausioje daikto sienelėje (kurioj yra mygtukai) yra didelis langelis, kuriame šviečia kanapės lapas, keletas žodžių ,kad gavai naują žinutę. Keista. Žinutę gavai iš nepažįstamo numerio, tačiau tai rašė tavasis objektas. Joje asmuo pabrėžia, kad labai apgailestauja, kad nepraleido vakaro su tavimi. Objektas labai atsiprašo ir paaiškina, kad tą vakarą jis buvo prižadėjęs atiduoti save kitoms asmenybėms (suprantama, juk už tai, kad asmenybės priklauso kažkokiai asmenybei irgi privalo kažką gauti.). Dabar visai pasidarė keista. Tu sėdi ir mąstai ką daryti. Galiausiai nusprendi nueiti nusipirkti aristokratiško pieno su bandelėm. Išeini. Grįžti. Valgai. Mąstai... Keista. Visas gyvenimas toks keistas. O ką bekalbėt apie paskutines 24 valandas. Keistai keista. Paradoxaliai keista... ech....